1. Kuo skiriasi dezodorantas nuo antiperspiranto?
Dezodorantai kovoja su bakterijomis, kurios sukelia blogą kūno kvapą. Juose yra dezodoruojančių aktyviųjų medžiagų, kurios neleidžia daugintis bakterijomis ar netgi sumažina bakterijų kiekį pažastyje. Antiperspirantuose yra antiperspirantų aktyviųjų medžiagų – įprastai tai aliuminio druskos, kurios sumažina prakaito iš prakaito liaukų išsiskyrimą, sudarydamos laikinus gelinius kištukus viršutinėse prakaito porų dalyse. Tie kištukai pašalinami bėgant laikui mechaniškai ir natūraliai atsinaujinant odai. Antiperspirantai taip pat dezodoruoja, kadangi dėl mažesnio pH ir sumažėjusios drėgmės pažastyje jie riboja bakterijų augimą.
2. Kodėl NIVEA antiperspirantuose yra aliuminio druskų (pvz., ACH)?
Naudodami dezodorantą daugelis žmonių nori sumažinti prakaitavimą ir kovoti su blogu kvapu, kad ant drabužių neliktų dėmių. Visuose efektyviuose antiperspirantuose yra aliuminio druskų (pvz., aliuminio chlorohidrato). Šios druskos laikinai pačioje viršutinėje prakaito porų dalyje sudaro gelinius kištukus. Todėl mažiau išsiskiria prakaito. Dėl trinties ir natūralaus odos atsinaujinimo proceso šie kištukai laikui bėgant pasišalina. Antiperspirantuose esančios aliuminio druskos buvo sėkmingai naudojamos daugiau nei šimtmetį. Apskritai, kosmetikoje naudojamos sudedamosios dalys griežtai reguliuojamos pagal Europos kosmetikos direktyvą ir naudojant griežtas saugumo kontrolės priemones, taip pat atliekant mokslinę analizę Europoje ir pačiose šalyse.
3. Kodėl prakaituojame?
Prakaitavimą lemia keli veiksniai. Padidėjusi kūno temperatūra dėl fizinio aktyvumo ir (arba) aukšta aplinkos temperatūra gali priversti visą kūną prakaituoti. Šio tipo prakaitavimas vyksta siekiant reguliuoti kūno temperatūrą išgarinant šilumą. Prakaitą išskiria taip vadinamos pažasties prakaito liaukos, jį daugiausia sudaro vanduo ir druskos. Be to, prakaituoti galite dėl emocinio ar fiziologinio streso. Tokiu atveju dažniausiai prakaituojate per pažastis, padus, delnus ir kaktą. Tokio tipo prakaitą išskiria ne tik pažastų prakaito liaukos, bet ir egzokrininės prakaito liaukos. Egzokrinines prakaito liaukas sudaro odos bakterijų metabolizuojami lipidai ir baltymai, sukeliantys kūnui būdingą kvapą. Įtampos nulemtas prakaitavimas yra senovės evoliucijos atsakas į bauginančias situacijas („kovok arba kovok“ reakciją) ir svarbų vaidmenį vaidina mūsų nežodiniame bendravime. Norint įveikti šį įtampos sukeltą prakaitavimą, sukūrėme NIVEA „Stress Protect“ purškiamus ir rutulinius dezodorantus moterims ir vyrams.
4. Ar žalinga riboti prakaitavimą naudojant antiperspirantus?
Antiperspirantų naudojimas neturi poveikio kūno termoreguliacijai. Pažasčių sritys sudaro iki 200 cm2, o tai yra vos 1 % viso kūno paviršiaus. Todėl ši sritis per maža sąveikauti su termoreguliacijos procesu. Antiperspirantų saugumą patvirtino daugybė tyrimų. Be to, patvirtintas ir jų naudojimas kosmetikos produktuose.
5. Kodėl prakaituojame?
Šviežias prakaitas yra bekvapis skystis. Tik tuomet, kai pažastyse esančios odos bakterijos metabolizuoja (pvz., suskaido) tam tikras prakaito sudedamąsias dalis, pvz., lipidus ir baltymus, iš kurių atsiranda blogas kvapas. Jūsų pažastyje yra puikios sąlygos augti odos bakterijoms – tai lemia drėgmės sąlygos, didelis pH ir prakaito bei sebumo liaukų tiekiamas optimalus maistingų medžiagų kiekis.
6. Kodėl turiu pakratyti NIVEA purškiamą antiperspirantą arba dezodorantą?
Purškiami antiperspirantai (pvz., NIVEA DRY purškiklis) turi būti gerai pakratyti – tai padės užtikrinti tolygų aktyviųjų miltelių (aliuminio druskų) pasiskirstymą indelyje. To nepadarius, gali būti išpurkštas koncentruotas produktas, kuris užkimš vožtuvą ar gali palikti likučių ant odos arba drabužių. Alkoholio pagrindo purškiami NIVEA dezodorantai (pvz., NIVEA „Fresh“ asortimento produktų („Fresh Pure“, „Fresh Natural“, „Fresh Flower“ ir „Fresh Comfort“) sukratyti nereikia.
7. Ar dezodorantai gali palikti geltonų dėmių ant audinių?
Geltonos dėmės susidaro sudėtingai sąveikaujant su odos lipidais, sebumo, skalbinių ploviklių ir antiperspirantų aktyviosiomis medžiagomis. Mums tenka susidurti su keliais veiksniais, pvz., užtepimo dažniu, naudojamo antiperspiranto kiekiu, drabužių keitimo dažnumu, drabužių skalbimo intensyvumu, paviene prakaito sudėtimi, mineralų turiniu ar elementų pėdsakais čiaupo vandenyje, taip pat paties audinio sudėtimi. Geriausias būdas sumažinti geltonas dėmes drabužiuose – leisti dezodorantui visiškai išdžiūti prieš apsirengiant drabužius. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad geltonos dėmės gali atsirasti ir nesant jokių antiperspiranto sudedamųjų dalių, panašiai kaip ant geltonos dėmėtos apykaklės, kur odos lipidai kartu su oro nešvarumų dalelėmis sudaro sunkiai išplaunamas dėmes. Tam tikrais atvejais dėmių atsiradimas siejamas su audinių dažais. Asmenis, kurie norėtų sumažinti geltonų žymių susidarymą ant drabužių, gali sudominti NIVEA „Invisible for Black & White“ linijos produktai.
8. Kaip galiu pašalinti gelsvas dėmes?
Įsisenėjusių geltonų dėmių nepavyks pašalinti arba sumažinti dažnai / pakartotinai skalbiant drabužius; kartais skalbiant dėmės netgi gali padidėti. Atsiradus dėmių, prieš skalbdami drabužius skalbimo skysčiu, juos išskalaukite šaltame vandenyje. Daugeliu atvejų dėmes pašalinti padeda drabužių mirkymas 5 % citrinos rūgštyje maždaug 24 valandas. Labai svarbu: prieš skalbdami drabužius įjungę įprastą skalbimo ciklą skysta skalbimo priemone esant 30 °C, išskalaukite drabužius švariame vandenyje. Tačiau vis tiek negalime garantuoti, kad ši procedūra padės pašalinti visas dėmes ir iš visų drabužių. Atsargiai elkitės su švelniais ir spalvotais audiniais ir drabužiais su perlų sagomis, kadangi rūgštinis tirpalas gali jas pažeisti. Išbandykite produktą nepastebimoje vietoje prieš jį faktiškai naudodami. Įspėjimas: žinokite, kad citrinos rūgštis šiek tiek kelia pavojų, jei patektų ant odos (dirgina, jautrina), į akis (dirgina), prarijus arba įkvėpus (dirgina). Priemonei patekus ant odos gali kilti uždegimas ir atsirasti pūslelių. Audinių pažeidimas gali kilti priklausomai nuo sąlyčio laiko. Dėl šios priežasties itin rekomenduojame užsidėti apsaugines pirštines, kai reikės naudoti citrinos rūgštį, taip pat nekvėpuoti citrinos rūgšties dulkėmis.
9. Ar dezodorantai gali palikti likučių ant audinių?
Kai kurie dezodorantai, tiksliau sakant antiperspirantai, kuriuose yra aliuminio druskų, pvz., aliuminio chlorohidrato (ACH), tam tikromis aplinkybėmis, jei naudojama netinkamai, gali palikti baltų liekanų ant drabužių. Naudojant purškiamus antiperspirantus (pvz., „Nivea Deodorant Dry“), svarbu gerai pakratyti produktą, kad aliuminio chlorohidrato milteliai indelyje tolygiai pasiskirstytų ant odos. Norint išvengti baltų likučių, prieš rengiantis drabužius, visi antiperspirantai turi visiškai susigerti ir pakankamai išdžiūti. Įprastai baltas drabužių dėmes galima pašalinti šepetėliu. Asmenis, kurie norėtų sumažinti baltas dėmes ant drabužių, gali sudominti NIVEA „Invisible for Black & White“ linijos produktai.
10. Ar mano produkte nėra alkoholio?
Faktiškai, cheminiu požiūriu alkoholis reiškia įvairius junginius. Jie visi turi šį tą bendro – tam tikrą atomų grupę molekulėje. Apskritai, alkoholio sąvoka apsiriboja etanolio medžiaga (cheminis pavadinimas: etilo alkoholis), kuri yra geriamoji alkoholio versija. Bet kuris produktas, kuriame, kaip nurodoma, nėra alkoholio yra be alkoholio. Vadinasi jame nėra alkoholio ar alkoholio denato, tačiau žodis alkoholis gali būti pateiktas sudedamųjų dalių (INCI) sąraše (pvz., stearilo alkoholis).
11. Kek laiko po skutimosi turėčiau palaukti prieš naudojant antiperspirantą, kuriame yra aliuminio?
Kai skutatės, nedidelė pačio viršutinio odos sluoksnio dalis yra pašalinama, tačiau oda ir jos barjerai nebūtinai pažeidžiami. Tačiau, nepaisant to, atsiranda nedidelių pažeidimų. Tokiu atveju, kol oda sudirginta ar pažeista, negalima naudoti jokių dezodorantų, kuriuose yra aliuminio. Net jei pažasties oda sudirginta ar pažeista dėl kitų priežasčių, nereikėtų naudoti antiperspiranto.
12. Ar dezodorantai gali palikti spalvotų dėmių (pvz., žalių, rudų, raudonai mėlynų) ant audinių?
Spalvotos dėmės audiniuose atsiranda panašiai kaip geltonos. Konkrečią dėmių spalvą gali lemti metalų pėdsakai vandenyje iš čiaupo (pvz., varis, manganas, geležis). Kai kuriais atvejais atspalviams įtaką gali daryti fluorescenciniai balinimo junginiai (optiniai balikliai). Spalvotos dėmes šviesiuose audiniuose gali atsirasti ir tuomet, kai ant nuogo kūno ar ant kitų drabužių dėvimi spalvoti drabužiai pradeda blukti. Dažnai šis procesas pastebimas tuomet, kai dažyta medžiaga nėra atspari prakaitui.
